Praeitų metų Gruodžio 13 dieną vyko „Verslo Žinios“ organizuota informatyvi ir turininga statybų temą plačiai aptarianti konferencija. Įvairūs pranešėjai dėstė ateities ir dabarties makroekonominius dėsningumus, įvairius kitus aktualius NT sektoriaus klausimus.

Vienas tokių – skaitmeninė statyba ir jai naudojami išmanieji BIM (angl. Building information model) sprendiniai, tiesiogiai susiję su 3D matavimų technologijomis, naujos kartos darbų organizavimu per virtualų, optimalų, efektyvų informacinį modelį. Apie tai kalbėjosi Egidijus Žilinskas, „Terra Modus“ vadovas, Marius Žygaitis, „BIMstart“ sertifikuotas BIM koordinatorius, bei Leonas Jasevičius, „InfoEra“ technologijų direktorius.

BIM technologijos Lietuvoje

Teminė diskusija prasidėjo nuo BIM sąvokos, primenant, jog tai – funkcinis ir fizinis objekto atvaizdavimas skaitmeninėje erdvėje, kurio poreikis taps esminiu jau visai netolimoje ateityje. Tą liudija faktas, jog bent jau viešajame sektoriuje dar nuo 2022 metų kovo mėnesio galioja BIM reikalavimai, apibrėžtos tokios sąvokos kaip „realios situacijos modelis“ ir kita būtina informacija. BIM metodologijos ir 3D technologijų gilesnė integracija iš esmės keičia projektavimo ir kitus statybų procesus, o tam reikia ruoštis visiems statybų rinkos dalyviams: tiek perkantiems paslaugas, tiek jas atliekantiems. Leonas Jasevičius iš „InfoEra“ pastebi, jog  šiuo metu kuriama norminių dokumentų ekosistema, įvairūs šablonai padės sklandžiau perimti inovacijas. Marius Žygaitis ir Egidijus Žilinskas diskutavo, kodėl ir kaip BIM metodologija pagerins statybų procesą, tad nepatogumai su reguliavimu, ar pripratimas prie naujų standartų – tik laikina ir greitai sprendžiama problema.

Marius Žygaitis, „BIMstart“ sertifikuotas BIM koordinatorius © Verslo žinios / Vladimiras Ivanovas

„Dar nuo 2016 metų taikome BIM priemones ir metodikas. BIM per skaitmenizaciją leido kurti vieningus procesus, o tai sukuria darbų kokybę ir greitį. Matyčiau BIM standartizaciją kaip galimybę standartizuoti tai, ką galima ir ką reikia standartizuoti.  Trumpai tariant, užsakovo ir rangovo šiuolaikinis duomenų apsikeitimas standartizuota forma sutaupo beprotiškai daug laiko.”

Egidijus Žilinskas pastebi, jog dar 2008 metais pradėję rinkai siūlyti BIM sprendimus susidūrė su pernelyg ankstyva situacija. Įmonė „Terra Modus“ viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo vykdyti 3D skenavimo darbus, o duomenys naudoti ir BIM modelių gamybai, statybų kontrolei, tačiau tuomet dar viskas buvo daugumai pernelyg keblu ir įmonė vėl trumpam grįžo prie įprastinių 2D brėžinių gamybos, nes, kaip sako pats vadovas, „buvo gan sudėtinga kaskart demonstruoti, pasakoti, kaip reikia dirbti su 3D duomenimis”. Dabar situacija daug geresnė, nes atsiranda minėti reikalavimai, rekomendacijos, todėl tampa kur kas lengviau komunikuoti – visoms pusėms aišku, ką ir kaip reikia padaryti, juolab, kad šiandien yra daug techninių priemonių, o perkvalifikuoti specialistą užtrunka tik apie mėnesį. Visa tai sudaro sąlygas rinkai vis sparčiau perimti ir naudoti BIM inovacijas.

Egidijus Žilinskas, „Terra Modus“ vadovas” © Verslo žinios / Vladimiras Ivanovas

„Svarbu suprasti, jog diegiant BIM technologijas reikia adaptuoti visą procesą, nes vien 3D modelio sukūrimas nieko nesprendžia. Pabrėšiu, jog reali technologijų galia yra visame procese, kuriame turi būti įsitraukęs kiekvienas dalyvis. Pavyzdžiui, jei yra naudojama BIM metodologija, bet sąmatų skaičiuotojas remiasi senomis programomis, o statybų metu kontrolinius taškus geodezininkas daro vis iš naujo, o ne pagal BIM informaciją, tai nieko efektyvaus nepavyks sukurti.“

Architektas Marius Žygaitis pritarė kolegos minčiai ir ją pratęsė pažymėdamas, jog daugelis procesų yra pasikartojantys, todėl juos automatizuoti yra logiška, o iš čia vėliau ateina ir darbų atlikimo greitis bei garantuojama kokybė. „InfoEra“ technologijų skyriaus vadovas Leonas Jasevičius paantrino, jog BIM išties pasiteisina ir nebėra naujiena Lietuvos įmonėms, ypač toms, kurios dirba su užsienio rinkomis.

Taikymo atvejai

Marius Žygaitis pasidalino pavydžiu, kaip su Turto Banku atliktame projekte naudotos BIM technologijos išryškino savo privalumus. Rengiant techninį projektą buvo nuskenuotos visos objekto patalpos 3D skeneriu. Patalpų buvo daug ir visokiausių, tad skaitmenizacija leido, pirmiausia, išvengti pavojingo, ilgo ir neefektyvaus tikrosios situacijos tikrinimo realybėje. Skaitmeninis modelis taip pat leido greitai, tiksliai ir bet kur atlikti matavimus, įvertinti deformacijas, sutikrinti angų realius parametrus. Buvo taisomos dokumentacijoje ir realybėje pastebėtos perdangų aukščių klaidos, neatitikimai, kas leido išvengti didesnių problemų kituose darbų etapuose Taigi ir architektai, ir konstruktoriai panaudojo tuos pačius duomenis skirtingiems tikslams. Be to, ypatingai rekonstrukciniuose projektuose, skenavimo duomenys, skaičiuojama, sutaupo apie 1-3 mėnesius darbo.

Esamos situacijos lazerinis skenavimas ir 3D modelio parengimas iš skenuotų duomenų © Terra Modus

Egidijus Žilinskas pateikė bendresnį pavyzdį apie Didžiosios Britanijos praktiką, kuomet dar iki viešųjų pirkimų ir kitų konkursų yra atliekama situacijos 3D skenavimas ir sukuriamas trimatis modelis. Tik po to atliekami tolimesni žingsniai. Tokiu būdu, iš anksto yra žinoma apie realią situaciją: kokius kiekius ir plotus reikia suprojektuoti, kokie yra probleminiai aspektai. Rizikų valdymas nemažiau svarbus projekto dėmuo. 3D skenavimo ir duomenų paruošimo BIM procesam specialistas pastebi, jog Lietuvoje, deja, šios technologijos vis dar daugiau naudojamos reaguojant į jau iškilusią problemą, o užsienio kolegų praktikoje akivaizdžiai dominuoja proaktyvus požiūris ir praktika, jog pirmiausia skaitmenizuojama, o tik vėliau prasideda fiziniai darbai.

Taip pat akcentuotas ir duomenų aktualumas ateityje, kai projektas jau seniai baigtas ir reikia spręsti kažkokią bėdą pastate ar jo aplinkoje. Tuomet teisingai pildyta BIM medžiaga parodys kiekvieną mažiausią aspektą ir pasakys, kur ir kaip tiksliai ieškoti pageidaujamo „taško“. Tai labai pravarti informacija pastato savininkui, kurioje matosi viskas: kas, kaip ir kada buvo atlikta.

Duomenų detalumas

BIM duomenys dažniausiai naudojami su tam tikru detalumu arba išbaigtumu. Tai apibūdina trumpinys LOD ir skaičius prie jo, nurodantis, kokį duomenų detalumą reikia vertinti ir kokiame etape yra projektas ar jo konkreti dalis. Toks žymėjimas padeda tiksliai komunikuoti ir atlikti, priimti ar perduoti užduotis.  Greitai ir Lietuvoje bus priimti oficialus reguliavimas, kuris aiškiai suklasifikuos detalumo standartus ir jų naudojimą. Kai taisyklės visiems vienodos, vietos klaidoms ar neefektyvumui lieka dar mažiau.

LOD 200, LOD 300, LOD 400 © Terra Modus / 3D modeliai iš skenuotų duomenų

Siūlyčiau užsakant 3D matavimus, detalumo prašyti skirtingo ir varijuoti juo pagal realų poreikį, o ne fiksuoti vieną tikslumo apibūdinimą visam projektui. Pavyzdžiui, jei sprendžiama iš skenavimo duomenų apie deformacijas, tuomet santvaras fiksuoti reiktų detaliau, tuo tarpu lango rėmo geometrijai galima planuoti mažiau tikslų įvertinimą. Taip sutaupysite daug pinigų, o ir greitis – didesnis. Diskutuokite su 3D matavimus atliekančiomis įmonėmis ir aiškinkite, ką darysite su duomenimis. Tai leis pasiekti tinkamą kokybę vėlesniuose projektavimuose. Taigi, pirmiausia, įvardinkite tikslus, o ne pradėkite patys galvoti, kokiomis priemonėmis tie tikslai turėtų būti pasiekti. Tai padarys 3D skenuotojai – Marius Žygaitis, „BIMstart“ sertifikuotas BIM koordinatorius.

BIM diegimo kaštai

Leonas Jasevičius pastebėjo, jog skaitmenizacijai su statyba susijusios įmonės skiria kol kas vis dar per mažai – apie 1-2% nuo įmonių biudžetų. Palyginus su kitais sektoriais, statybų sektorius pagal investicijas į skaitmenizavimą gana ženkliai atsilieka, tad situacija turės keistis. Vis dėlto, svarbiausia su BIM procesais pradedančioms dirbti įmonėms pirmiausia reikalinga įsivertinti tikslinius skaitmenizacijos uždavinius ir dirbti su jais. Tokiu būdu nebūtina  iškarto skirti didelių biudžetų, o palaipsniui didinti mastą ten, kur labiausiai pasiteisina.  Reikia suprasti, jog BIM yra procesas ir jo reikia pasimokyti. Išmokus pasimato pirmieji rezultatai – išvengiama skaudžių ir brangių klaidų, taupomas laikas, paprastėja komunikacija tarp šalių, greičiau bei tiksliau sprendžiamos užduotys ir problemos. Norint pradėti naudoti BIM metodologiją, pirmiausia reiktų paanalizuoti savo įmonės procesus ir įsivertinti, kur slepiasi didžiausi kaštai, kur klaidų kaina yra didžiausia. Štai nuo to ir reikėtų pradėti efektyvinti savo veiklos procesus.